Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) vadovauti netrukus turėtų pradėti Donatas Škarnulis, ilgametis VSAT pareigūnas. Naujam vadui, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos nuomone, iškart teks susidurti su keliais iššūkiais – spręsti valstybės sienos apsaugos klausimus, ieškoti efektyvių būtų užkardyti kontrabandą, pasirengti galimoms hibridinėms grėsmėms ir stiprinti pačios sistemos vidų, po to, kai skandalas, dėl slėpto fakto apie iš Baltarusijos į Lietuvą tunelį išsiraususių nelegalių migrantų susirėmimą su pasieniečiais, kai vieno jų, „nelegalai“ vos nenusitempė atgal į mums nedraugišką valstybę. Po šio įvykio buvusiam VSAT vadui Rustamui Liubajevui teko atsistatydinti.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa naująjį vadovą vertina gana palankiai, tačiau neslepia, kad vien asmeninių savybių ir profesinės patirties nepakaks. Jo teigimu, esminių pokyčių reikia vadovų atsakomybės, tarpusavio pasitikėjimo ir pareigūnų motyvavimo srityse.
-Kaip profesinė sąjunga vertina Donatą Škarnulį, perimantį vadovavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai? Ar jis, jūsų nuomone, tinkamas žmogus šioms pareigoms?
-Vertiname pozityviai. Donatas Škarnulis nėra naujas žmogus sistemoje. Jis turi ilgametę tarnybos patirtį, gerai išmano jos veiklos specifiką, yra dirbęs atsakingose pareigose. Kiek teko su juo susidurti, įspūdis tikrai geras – tai darbštus, atsakingas, net sakyčiau, skrupulingai pareigas atliekantis žmogus. Kadangi jo ankstesnė veikla buvo susijusi ir su operatyviniu, analitiniu darbu, todėl tikiuosi, kad ši patirtis bus naudinga vadovaujant visai tarnybai.
Žinoma, vadovauti atskirai sričiai ir visai organizacijai ne tas pats. Kadangi teks gerokai didesnė atsakomybė bei vadovaujant padaliniui, tikrieji vadovavimo gebėjimai atsiskleis per konkrečius sprendimus. Reikia duoti laiko padirbėti, tada galėsime vertinti. Manau, dabar liaupsėms – anksti.
– Vis dėlto D. Škarnulis buvo ankstesnio VSAT vado Rustamo Liubajevo pavaduotojas. Ar, jūsų vertinimu, pasikeitus tarnybos vadovybei neturėjo trauktis ir visa ankstesnė komanda?
– Pirmiausia reikia aiškiai atskirti atsakomybės sritis. Donatui Škarnuliui, kaip VSAT vado pavaduotojui, buvo priskirtas migracijos valdymas. Tai nebuvo ta sritis, kurioje kilo problemos dėl informacijos perdavimo ir sprendimų, turėjusių įtakos ankstesnio vado pasitraukimui. Todėl negalėčiau vienpusiškai teigti, kad jis turėjo atsistatydinti vien dėl to, jog buvo ankstesnio vadovo pavaduotojas. Ar šiuo atveju turėjo būti kolektyvinė atsakomybė vien pagal užimamas pareigas, sunku pasakyti. Manyčiau reikėtų atsijoti, kas už ką buvo atsakingas ir kokių veiksmų ėmėsi arba nesiėmė. Klausimas sudėtingas, viena vertus manau, kad pavaduotojai turėjo atsistatydinti, bent jau du. Ar turėjo visi – galbūt… Tačiau tai jau bus situacijos interpretavimas, nors mano giliu įsitikinimu, atsakomybės turėjo būti pareikalauta plačiau.
-Vadinasi, didžiausi jūsų nuogąstavimai susiję ne tiek su pačiu naujuoju vadu, kiek su jo būsima komanda?
-Teisingai pastebėjote. Vadovas gali būti ir kompetentingas, ir veiklus, ir geras vadybininkas, bet ne veltui sakoma, kad vienas lauke – ne karys. Jeigu suburs dirbančia komandą – rezultatas bus, jeigu apsiribos tik kosmetiniais aukščiausios vadovybės perstumdymais – ne manau, kad bus rezultatas.
Mano nuomone, keičiantis VSAT vadui, reikėtų atidžiau ir kritiškiau vertinti visą aukščiausią VSAT vadovybę. Ir nors komandos pasirinkimas – VSAT vado prerogatyva, tikiuosi, kad jis neskubės ir pasirinks žmones, kuriais gali pasitikėti. Šiuo metu tarnybai po smūgio jos reputacijai, tikrai reikėtų atidos formuojant vadovų korpusą.
-Ar pokyčių, jūsų nuomone, reikia tik aukščiausioje VSAT vadovybėje?
-Tikrai ne, reikia peržiūrėti visą vadovų sistemą – nuo centrinės administracijos iki pasienio rinktinių ir užkardų. Kartais man susidaro įspūdis, kad kai kurie žemesnių padalinių vadovai, tampa savotiškais dievukais ir pernelyg susireikšmina. Tai negeros tendencijos, nes būti vadovu – reiškia turėti daugiau atsakomybių, kompetencijos, gebėti organizuoti darbą, bendrauti su pavaldiniais, o ne įgauti sparnus ir pakilti nuo žemės.
Kodėl taip sakau? Dalyvaujant atrankose tenka matyti labai skirtingą pasirengimo lygį. Todėl norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriama vadovų kompetencijoms, jų gebėjimui prisiimti atsakomybę ir organizuoti padalinių veiklą taip, kad viskas veiktų sklandžiai ir būtų norimas rezultatas.
-Pastaruoju metu VSAT daug kalba apie kovą su korupcija ir pačioje sistemoje nustatomus pažeidimus. Ar tai prasidėję teigiami pokyčiai, ar paprasčiausias piaras, siekiant apsivalyti mundurus?
– Tai, kad tarnyba geba nustatyti galimai nusikalstamas veikas savo viduje, yra teigiamas signalas. Noriu tikėti, kad kontrolės mechanizmai veikia, o sistema vis dėlto nėra linkusi visko slėpti ir meluoti. Sakyti, kad staiga, pasikeitus vadui, sistema taps krištoline nei galiu, nei tikiu, kad taip bus, nors labai norėtųsi tuo tikėti.
Todėl viliuosi, kad tarnyba ne miega, o tyrimai dėl galimos korupcijos ir kitokios nusikalstamos veiklos atvejų – vyksta intensyviai. Žinoma, jie nėra tokie greiti, kaip mes ir visuomenė norėtumėm, bet turiu vilčių. Naujas VSAT vadovas kaip tik ir turi pasirūpinti, kad tarnyba rimtai išsivalytų, panašu, kad per ilgą laiką joje yra prisikaupę visko.
Norėtųsi, kad kova su korupcija būtų nuosekli, ne dėl to, kad įsiteiktų ministrui ar pasirodytų prieš visuomenę ir žiniasklaidą. Taip pat svarbu, kad atsakomybės klausimai nesibaigtų ties žemiausios ar vidurinės grandies pareigūnais, jeigu kokie nors daromi ar ateityje vyksiantys tyrimai atskleistų ir aukštesnių vadovų atsakomybę. Šiandien labai svarbu nebandyti dangstyti, jeigu taip būtų.
Manau, kad laukia daug išbandymų naujajam vadui. Jis ir tik jis turės pasirinkti, tai ir bus mūsų naujojo vado vienas įvertinimo matų.
Mano, kaip ilgamečio pasieniečio nuomone, labai svarbu, kad tarnyboje visiems galiotų vienodi principai, nepriklausomai nuo pareigų, ryšių ar tarnybos stažo.
-Kokia Jūsų nuomonė dėl galimo interesų konflikto, kai VSAT vadovaus Donatas, o vienam skyrių – Darius Škarnulis?
-Ir pridėkite, kad mes jų ir taip neatskirsime, nes jie identiški dvyniai (juokauju). Jeigu rimtai, negalime tiesiog atsisakyti gerai dirbančių pareigūnų, jų ir taip nedaug yra ir dar turinčių patirtį ir vertinamų. Taip jau yra, kad kai mūsų gerokai mažiau nei trys milijonai, o ir iš tų milijonų nemenka dalis išsibarsčiusi po pasaulį, sunku rasti tarnybą, kurioje nebūtų vienaip ar kitaip giminystės ar artimais ryšiais susijusių žmonių. Manau, ne tai svarbiausia, o gebėjimas dirbti, paliekant giminystės ar kitokius artimus santykius, už darbo ribų. Vien giminystės faktas neturėtų būti tapatinamas, kad žmogus negali tinkamai eiti pareigų.
Vis dėlto tokiose situacijose labai svarbus skaidrumas. Aiškiai apibrėžus pavaldumą, sprendimų priėmimo ir kontrolės mechanizmus neturėtų kilti abejonių dėl galimo interesų konflikto. Tačiau palaukime, juk galiausiai viską lems jų pačių elgesys ir priimami sprendimai.
-Kokių problemų, jūsų nuomone, naujasis VSAT vadas negalės atidėlioti?
-Vienos iš svarbiausių – teks spręsti pareigūnų trūkumo ir tarnybos patrauklumo klausimus. Kalbame apie tai jau ne vienerius metus, tačiau situacija – negerėja.
Reikalavimai auga, atsiranda naujų grėsmių, didėja darbo krūvis, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip ir kitų statutinių tarnybų finansavimas per menkas. Už tarnybą, kurioje gali ir žūti, jaunas pasienietis gauna vos per 1000 eurų. Ta problema atidėliota tiek metų, kad išopėjusi. Ir sprendimų tikrai reikia dabar. Tačiau naujas VSAT vadas jos neišspręs, jam teks daugybė žemiškų problemų, kurioms trūksta finansavimo, o kai kurioms ir politikų dėmesio. Taip, kad jo laukia nelengvi meteliai.
-Ko palinkėsite naujam VSAT vadui?
-Dialogo ir gebėjimo ne tik išklausyti bet ir išgirsti problemas, nes ne visada aukščiausias vadovas žino, su kuo kasdien susiduria eilinis pasienietis. Todėl profesinė sąjunga gali būti naudingas partneris, nes kas jau kas, bet mes matome problemas iš kitos pusės.
Linkime Donatui Škarnuliui stiprios komandos, gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus ir nebijoti nepatogių sprendimų.
Ačiū už pokalbį.