Pristatome Naurį Žarską, neseniai išrinktą Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos Padvarionių pasienio užkardos skyriaus pirmininką.
Nauris – pasienietis su ilgamete patirtimi, jo tarnybos stažas perkopė 35 metus. Jis taip pat yra ir ilgametis profesinės sąjungos narys. Kai jo paklausėme apie profesinę sąjungą ir jos reikšmę, atsakė, kad profesinė sąjunga tarsi kabliukas – gali aštriai užkabinti. Todėl jo nuomone, profesinė sąjunga pareigūnams labai reikalinga.
„Kiekvienas norim, kad būtų lengviau dirbti, geresnės sąlygos, užtikrintas saugumas, socialinės garantijos. Kas gi kels tikrąsias problemas, kurias skauda, su kuriomis pasieniečiai ir darbuotojai susiduria darbe? Su kuo pasikalbėt galima atvirai – tai būtent profesinės sąjungos vadovai, atstovai“, – sako jis.
Nauris mano, kad kaip bežiūrėtum, didžioji dalis sunkumų ir klausimų kyla dėl nepakankamo finansavimo.
„Pasikeitė politinė situacija ir turime dar vieną problemą – kuro kaina. Šis šuolis aukštyn išryškino problemą, kuri aktuali visoms įstaigoms, o statutinėms, kurios be automobilių ir nuolatinio patruliavimo neapsieina – ji dar grėsmingesnė, tačiau bijoma šią temą eskaluoti. Baimė kalbėti atvirai sukuria dar daugiau rūpesčių, todėl gerai, kad bent jau profesinė sąjunga netyli“, – kalbėjo N.Žarskas.
Pasak Padvarionių pasienio užkardos skyriaus pirmininko, kuro kainų šuolis ir vėl išryškino kokia netobula yra kuro išlaidų kompensavimo pareigūnams tvarka.
„Ji turėtų būti lankstesnė ir reaguojanti į pokyčius rinkoje. Pareigūnų atlygis toli gražu ne kokių aukštų valdininkų, tas važinėjimas į darbą ir iš jo turėtų būti daugiau kompensuojamas. O dabar yra kaip? Neduok dieve į tarnybą atvažiavai su išnuomotu, pavyzdžiui, citybee automobiliu, tokiu atveju kompensacijos negausi, o juk iš tiesų patyrei dar daugiau nuostolio, nei važiuodamas asmeniniu. Kodėl nepagalvojama ir apie tai, kad galbūt su nuomotu automobiliu teko atvažiuoti, nes nutiko gyvenimas – asmeninis automobilis sugedo arba teko dalintis juo su šeimos nariais. Mano nuomone, tas kompensavimo mechanizmas galėtų būtų lankstesnis ir paprastesnis. Svarbiausia, kad žmogus atvažiuotų į tarnybą ir jei atvažiavo, reiškia jis turėjo išlaidų“, – sako N.Žarskas.
Pasak didelę patirtį turinčio pasieniečio, nemažai problemų kyla ir iš nesusikalbėjimo, dėl perteklinės biurokratijos. „Todėl kylančiuose ginčuose profesinė sąjunga yra nepakeičiama. Jeigu ne ji, neturėtume, kas gintų mūsų teises, ieškotų atsakymų į klausimus, rūpintųsi, kad darbo vietose jaustumės saugiau ir būtume tinkamai aprūpinti. Ir tai labai svarbu, nes mes juk dirbame ne pačioje ramiausioje vietoje – susiduriame ir su migrantais, ir su kontrabandininkais. Tų grėsmių tik daugėja. Todėl lengviausia savo problemas patikėti profesinei sąjungai, o už jos, kaip už mūro sienos“, – šmaikštavo Nauris.
Pasak profesinės sąjungos skyriaus pirmininko, erzina, kai sužinai apie priimtus sprendimus ir supranti, kad jų reikia, bet tai, kaip jie pateikti, sukurs naujų problemų. „Todėl, manau, kad priimdama sprendimus vadovybė turėtų labiau girdėti darbuotojų balsą“.
Paklausėme, ko jis kaip profesinės sąjungos narys ir skyriaus pirmininkas norėtų iš profesinės sąjungos? „Norisi ne tik, kad profesinė sąjunga augtų, bet, kad atėjusieji nariai ir įsitrauktų, aktyviai dalyvautų veikloje. Tada jauti tikrą profesinės sąjungos vertę, nors ir tenka kažkiek laiko atiduoti tam. Ji turi atstovauti paprastų darbuotojų interesams, kalbėti apie „žemiškas“ problemas ir siekti realių pokyčių, kurie pagerintų mūsų visų darbo sąlygas bei kasdienybę“, – sako Nauris.